Pradžia

Naujienos

Pažinkime žolelių galią

20161119 112655

Šeštadienio popietę susirinko būrys bičiulių, norinčių pažinti žolelių galią. Vaistininkė žolininkė Lina Karvelienė pristatė dr. Karvelio arbatų mišinius, patarė kurias geriau gerti vienu ar kitu atveju, priminė, kad būtina įsiklausyti į savo organizmą.

Bičiulių vardu dar kartą nuoširdžiai dėkojame gerb. Linai už šiltą ir  jaukią  popietę. Gerą susitikimo nuotaiką prisiminsime gerdami jūsų arbatas. Keletas nuotraukų atminčiai. 

 

Lapkričio mėnesio sveikinimas

rozes-2016

 

Prisimename anapilin išėjusius bičiulius

200w

Liepsnoje gilioji prasmė: 
liūdesy, lapo virpėjime arba verksme. 
Štai ji pašoka. 
Sustingsta. Nutyla. 
Klausosi mūsų tylos 
Ir viską atleidžia. 
Taip mums atrodo. 

Tamsoje sukirbėjo kažkas – 
paukštis, turbūt, susivėlinęs. 
Ar graudulys. Gal Dievo dvasia ar vėlė su visais atskubėjus į Vėlines...

Just. Marcinkevičius

 

Padėka rinkėjams ir bičiuliams, palaikiusiems LSDP


Mielieji,

 Šie rinkimai į Seimą ir laikotarpis iki jų tapo nemenku iššūkiu Lietuvos socialdemokratų partijai. Tikrai galiu pasakyti, kad ėjome ir per ugnį, ir per vandenį.  Ne be praradimų.

 Rinkimų rezultatai atspindi šio išbandymų laikotarpio pasekmes. Ne viską įveikėme, ne viską padarėme, ką galėjome ir turėjome padaryti. Tačiau už tą atliktą darbą ir didžiules pastangas tikrai ačiū visiems pečius surėmusiems bičiuliams, aktyviai talkinusiems per visą rinkimų kampaniją, pritraukusiems į mūsų ratą daugybę žmonių ir neabejingai žiūrėjusiems į iššūkius, tenkančius mūsų partijai. Ačiū partijos skyriams, kurie entuziastingai dirbo ne tik savo kandidatams, bet važiavo, agitavo, palaikė ir kitus kandidatus.

 Politikoje laimėjimai ir pralaimėjimai nėra skaičiuojami vien laimėtais mandatais. Tikiu, kad šįkart mandatų sumažėjimą Seime atsvers socialdemokratų susitelkimas, savo veiklos įsivertinimas ir partijos jėgų atnaujinimas bei sustiprinimas. Jau esame išgyvenę ne vieną politinių naujokų  antplūdžio bangą. Bangos atūžia ir nuslūgsta. Socialdemokratams šiemet jau 120 metų. Jie buvo, yra ir išlieka.

Dar kartą dėkoju visiems už darbą ir pasitikėjimą,

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius

 

V. Andriukaitis. Kodėl turėtume balsuoti už socialdemokratus?

Gerbiamas Europos komisare, lapkričio 2-ąją sukaks dveji metai, kai darbuojatės Europos Komisijoje, bet, reziduodamas Briuselyje, dažnai lankotės Lietuvoje, domitės mūsų šalies gyvenimu. Kaip atrodo Jums šiandienos Lietuva, stebint iš šalies?

Lietuva bendrame Europos Sąjungos (ES) kontekste atrodo neblogai, tačiau esama ir laimėjimų, ir problemų. Žvelgiant plačiai ir atsižvelgus į bendruosius Europos Komisijos vertinimus, palyginus su kitomis ES valstybėmis, Lietuva nors ir lėtokai, tačiau žengia pažangos kryptimi.

Tačiau turiu pripažinti, kad ir kitose ES valstybėse pažanga yra sulėtėjusi. Ir tai yra visų 28 komisarų nuomonė, kurią susidarome vertindami pažangą, atsižvelgę į platų sričių spektrą, pavyzdžiui: kaip šalys atitinka stabilumo ir augimo paktą, kokių turi jaunimo užimtumo iniciatyvų, kaip kuriamos darbo vietos, mažinama socialinė atskirtis ir t. t.

Sakyčiau, Lietuva yra tarp stiprių ES vidutiniokių. Žinoma, mūsų šaliai dar sunku lygiuotis su Nyderlandais, Belgija ar Liuksemburgu. Kita vertus, nors gali būti, kad mūsų žmonės, gyvenantys, tarkime, Kražiuose, Juodupėje ar Vilniuje, ir nejaučia tų greitų pokyčių, bet makroekonominiai Lietuvos rodikliai nuolat gerėja, ypač nuo 2012 metų.        

Lietuvoje praėjo pirmasis rinkimų į Seimą turas, prieš akis – antrasis. Rinkėjų simpatijas ir balsus vėl pelnė konservatoriai ir valstiečiai žalieji (LVŽS). Kaip manote, kokios priežastys nulėmė, kad rinkimuose socialdemokratai (LSDP) liko treti? 

Visų pirma, manau, kad kairiųjų elektoratas išsibarstė po kitų partijų sąrašus. Matyt, kairiųjų pažiūrų žmonių simpatijas laimėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Kodėl? Socialdemokratų vadovaujamai koalicinei vyriausybei, akivaizdu,  pritrūko tų sričių, kuriose galėjome padaryti daugiau visuomeninių darbų ir kurių laukė kairiųjų pažiūrų žmonės. Turiu mintyje sveikatos apsaugą, kultūrą, švietimą ar socialinę sferą. Tik sveikatos apsaugos srityje buvo bandymų įgyvendinti socialdemokratinę politiką.

Žinoma, koalicija buvo sudėtinga. Ir nors judėta pozityvia kryptimi, žmonės tikėjosi Vyriausybės, kuri stipriau atstovaus viešiesiems interesams. Trukdė ir Prezidentė, tiesiogiai ir netiesiogiai kišdamasi į Vyriausybės reikalus, menkindama ją bei atvirai proteguodama dešiniuosius.

Be to, koją kišo tokie klausimai, kaip Darbo kodekso svarstymas, nesugebėjimas išplėsti diskusijų rato,  į svarstymą įtraukti daugiau žmonių – ne tik makroekonomikos ekspertų, bet ir praktikų, tiesiogiai  susiduriančių su darbo sutartimis kasdienybėje, profesinių sąjungų, profesinių susivienijimų atstovų, kurių kasdienybėje darbo santykių neteisingumai yra tapę savotiška norma.

Be abejo, buvo neatsargių pasisakymų, klaidų, ypač skaudus konfliktas su švietimo darbuotojais, kuriame nebuvo  mobilizuotos Vyriausybės pastangos padėti švietimiečiams. Objektyviai reikia pripažinti, kad socialdemokratai dažnai pritrūkdavo kairumo. Todėl daryčiau prielaidą, kad dauguma kairiųjų pažiūrų visuomenininkų, nusivylę socialdemokratais, pradėjo žvalgytis į R. Karbauskio partiją.

Kodėl reikėtų palaikyti socialdemokratus antrajame Seimo rinkimų ture?

13 socialdemokratų iškovotų mandatų ir 21 kandidatas antrajame Seimo rinkimų ture šiandien reikalauja pozityvaus žvilgsnio ir nusiteikimo. Susitelkime, ne tik energingai komunikuokime nuveiktus darbus, bet ir pateikime esamas bei būsimas alternatyvas.

Turime ne tik padėti kandidatams vienmandatėse, tačiau ir mobilizuoti savo jėgas, rinkėjams padėti apsispręsti  kalbantis su kiekvienu atskirai ir nuoširdžiai. Mūsų šūkis „Girdim, matom, darom“ neturi būti tik lozungas. Jis, kalbantis su rinkėju, turi tapti mūsų praktika ir šių savaičių kasdienybe. Šiltas, nuoširdus ryšys su kiekvienu žmogumi yra tai, kuo mes visada pasižymėdavome.

Susidaro įspūdis, kad Lietuvos žmonės šiandien yra išgąsdinti. Skleidžiami gąsdinimai krizėmis, keliamos baimės, bandoma būti visokių karų, okupacijų pranašais. Tai – dešiniųjų, tarp jų ir Prezidentės, politinės minties produktai.

Tas pats pasakytina ir apie Lietuvos tarptautinę politiką, kuri neprisideda prie taikaus konfliktų sureguliavimo. Jei žmonės nori būti saugesni, jiems reikia rinkti atsakingesnius, ramesnius, gilesnius ir problemas matančius, suprantančius, bet taip pat ir nekomplikuojančius, siūlančius sprendimus žmones.

O rinktis tokį demagoginį, parodomąjį narsumą komunikuojančius, reiškia destabilizuoti savo pačių kasdienį gyvenimą. Jei norime rasti sunkiausių klausimų (pvz., Astravo AE, Kaliningrado problematika) sprendimus, mums reikia įžvalgių, gilių, protingų ir suprantančių reikalo sudėtingumą, o ne eskaluojančių įtampą ir konfliktus, žmonių. Jau vien todėl reikia stabdyti dešiniųjų persvarą ir rinktis socialdemokratus. 

Kitas dalykas, man neatrodo, kad valstiečių žaliųjų pusėje susibūręs didžiulis būrys pažangių žmonių išties turi pakankamai daug žinių, kaip įgyvendinti savo sumanymus. Čia reikia gero balanso tarp naujumo ir patirties. Politikos naujokui išmanyti visus valstybės valdymo mechanizmus yra sunkus iššūkis, o socialdemokratai, ypač patyrę vienmandatininkai, tą žino puikiai.

Jei naujajame Seime bus daugiau socialdemokratų, greičiausiai ir valstiečių žaliųjų galimybės padidės, atsiras daugiau argumentų formuoti centro kairės koaliciją. Lietuvai reikia pažangių žmonių aljanso, reikia kūrybos, taikos ir pažangos, o ne priešų paieškų, visokių desovietizacijų, liustracijų, etikečių klijavimo, praeities žeminimo, ignoravimo, savęs iškėlimo, ko yra labai daug tarp dešiniosios stovyklos žmonių.  

Todėl balansas tarp LVŽS ir LSDP žmonių būtų racionalus ir geras Lietuvos pasirinkimas. 

                                            Kalbėjosi Tomas Šileika

 

Nekrologas mūsų Jurui

14666139 10154465070680853_6018754140551048437_n

Juras mirė. Mūsų Juras. Su šia žinia rudenišką, tačiau besigiedrijantį 2016 m. spalio 16-osios rytą pabudo daugelis bičiulių, išgirdę, kad, deja, pasitvirtino pačios blogiausios nuojautos ir baisiausi nuogąstavimai.

Tragiškai simboliška, kad Juro netekome per patį Seimo rinkimų kampanijos įkarštį, tarp dviejų rinkimų turų. Juras Požela jau buvo Seimo narių mandatus gaunančiųjų sąraše. Socialdemokratai prarado ypatingai talentingą ir charizmatišką jauną politiką, kuris turėjo visus duomenis tapti naujuoju LSDP pirmininku, vienu iš ryškiausių Lietuvos politinių lyderių ir net šalies vadovų.

Vis dėlto socialdemokratai pirmiausia neteko bičiulio, draugo, malonaus ir įdomaus žmogaus, aštraus proto, puikaus humoro, užkrečiančio juoko, empatiško, šilto, gero žmogaus, tiesiog – mūsų Juro. Mums jo labai trūksta.

Juras turėjo išskirtinių gebėjimų politikoje, rodos netgi prigimtinių. Ne tik dėl to, kad jo šeimos istorijoje yra ne vienos kartos politikų. Juras tiesiog turėjo politiko talentą: jis buvo charizmatiškas, įžvalgus intelektualas, turintis puikią politinę nuojautą, gebantis prognozuoti ir numatyti keletą ėjimų į priekį, sutelkti aplink save bendraminčius ir palaikymo komandą, be to – tikrai progresyvus savo idėjomis ir moraline laikysena. Visa tai sudėjus, visada buvo aišku, kad Juras turėjo tai, ko reikėjo norint būti sėkmingu politiniu lyderiu ir pasiekti aukščiausias politinės karjeros viršūnes.

Juras politiko kelią pasirinko ir ėmė tvirtai juo žengti labai anksti, turėdamas ir tam būtinas asmenines bei intelektines savybes, ir politinius genus bei patirtį, perduodamą iš kartos į kartą.

Juras gimė 1982 m. balandžio 12 d., Vilniuje. Baigęs Vilniaus m. Antakalnio vidurinę mokyklą, Vilniaus universitete baigė informologijos bakalauro, o vėliau – ir komunikacijos ir informacijos magistro studijas. Pagal Europos Sąjungos “Erasmus” programą mokėsi Nyderlandų Karalystėje.

Juras, būdamas vos 21-erių, buvo išrinktas Vilniaus miesto tarybos nariu ir juo išbuvo net tris kadencijas iš eilės, buvo Socialinių reikalų komiteto pirmininkas. Keletą metų dirbo Europos Parlamento nario Justo Vinco Paleckio padėjėju. 2006-2010 m. vadovavo Jaunimo reikalų departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 2010-2012 m. dirbo Lietuvos Respublikos Seimo nario padėjėju – sekretoriumi, opozicijos lyderio patarėju.

Lietuvos socialdemokratų partijos nariu Juras tapo 2001 metais. 2011 – 2012 m., kaip vienas iš neginčijamai ryškiausių jaunųjų socialdemokratų, buvo Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos pirmininku. 2015 metais Juras tapo ir LSDP Vilniaus miesto skyriaus pirmininku, o 2016 metais – LSDP pirmininko pavaduotoju.

Per Seimo rinkimus 2008 metais jam pritrūko labai nedaug tapti Seimo nariu, o 2012 metais Seimo rinkimai jam buvo ypač sėkmingi – jis tapo ne tik Seimo nariu, bet ir Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininku, dirbo Sveikatos reikalų komitete, o 2016 metais tapo Sveikatos apsaugos ministru.

Juras jau buvo įgijęs nemažai patirties Europos politikoje – dalyvavo Europos jaunimo Konvento dėl ES ateities darbe, buvo Jaunųjų Europos Socialistų organizacijos Biuro narys, Europos Regionų komiteto pakaitinis narys stebėtojas, atstovavo valstybinei jaunimo politikai aukšto lygio Europos Komisijos susitikimuose.

Juras buvo laimingai vedęs bei puikus, nepaprastai besididžiuojantis sūnelio Jorio tėtis. Jis nepaprastai džiaugėsi tėvyste, buvo atsakingas ir modernus tėvas, visais sūnaus auginimo rūpesčiais ir džiaugsmais dalijęsis su žmona Živile.

Juras daug skaitė ir mokėsi, mėgo leisti laiką gamtoje, plaukiodamas ar su žmona Živile ir sūnumi Joriu važinėdamas dviračiu. Draugai jį prisimena kaip šaunų, linksmą, išlaikytą, nuolat siekiantį tobulėti kaip asmenybę, gilų ir supratingą, inteligentišką, labai gerai galintį pasakyti tinkamą žodį reikiamu laiku ir vietoje, patarti ir paguosti.

Juras buvo ambicingas, bet nesielgė be skrupulų, o buvo supratingas ir empatiškas žmogus. Daugelis socialdemokratų nujautė ir žinojo, kad Juras politikoje norėtų pasiekti pačias didžiausias aukštumas – tapti LSDP pirmininku ir Lietuvos premjeru, tačiau visi puikiai suprato ir matė, kad Juras buvo ir labai racionalus, mokantis tikslingai dirbti ir išlaukti, negyveno tuščiomis iliuzijomis ir nepamatuojamomis svajonėmis. Tačiau būtent jo tvirtas stovėjimas kojomis ant žemės jo ateities planus ir ambicijas darė žymiai įgyvendinamais.

Gyvenimas ir likimas gali būti negailestingi ir neskrupulingi, todėl Juro gyvenimas ir jo netikėtas išėjimas tegul būna testamentas mums visiems, ypač jauniesiems socialdemokratams.

Per tą pustrečio mėnesio, kol Juras labai sunkiai sirgo ir gulėjo Santariškių klinikų reanimacijos skyriuje, mes labai pasiilgome Juro. Jo labai trūko ne tik Seimo plenarinių posėdžių salėje, Sveikatos apsaugos ministerijoje, Seimo ir ministerijos koridoriuose, posėdžiuose, partijos renginiuose, Seimo rinkimų kampanijoje. Tačiau kur kas labiau trūko tiesiog Juro balso, jo juoko, jo šypsenos, jo humoro ir subtilios ironijos, žinoma, ir jo, kaip itin talentingo, intelektualaus ir jau pakankamai patyrusio politiko, protingos nuomonės ir paprasčiausiai – daugybės žodžių, tiesiog – paties Juro ir jo buvimo tuose asmeniniuose, profesiniuose ar politiniuose pokalbiuose ir susitikimuose, atsitiktiniuose ar suplanuotuose, kurių, deja, per tą pustrečio mėnesio nebuvo ir kurių mes vis dar labai laukėme ir vylėmės...

Deja... Turbūt spalio 16-osios rytą daugelis, sužinoję tokią blogą ir liūdną žinią apie Jurą, svarstė ir bandė prisiminti, kada paskutinį kartą su juo matėsi, kalbėjosi, o gal net karštai ginčijosi, įsibėgėjant intensyviai Seimo rinkimų kampanijai. Turbūt daugelis norėjo, kad tas paskutinis susitikimas ar pokalbis su Juru būtų buvęs žymiai prasmingesnis...

Dėkojame visiems Santariškių klinikų gydytojams ir kitiems medikams, nepriekaištingai profesionaliai, besąlygiškai ir su meile besirūpinusiems Juru visą tą laiką.

Dabar labiausiai norisi užjausti, paguosti ir palaikyti Juro artimuosius, netekusius paties brangiausio žmogaus. Sunku įsivaizduoti, ką teko išgyventi Juro žmonai Živilei, kuri liko su be galo į Jurą panašiu sūneliu Joriu, Juro tėveliams bei kitiems patiems artimiausiems žmonėms ir draugams. Netekties dieną ir vėliau liekame su jais, guodžiame ir palaikome.

Jurai, mums labai gaila, o labiausiai – be galo liūdna ir apmaudu, kad Tu išėjai.

Labai nesinori sakyti – “Ilsėkis ramybėje“. Nors tai – tradicija, ir taip sakoma ir rašoma visada, tačiau tai skambėtų kaip pabaiga, lyg mėginimas iškart pamiršti Tave ir judėti su savo gyvenimais, politinėmis ir kitokiomis karjeromis, kurios, Tau išėjus, dabar atrodo tokios bevertės ir nereikšmingos, pirmyn, paliekant Tave praeities užmarštyje.

Tačiau Tu visada būsi su mumis. Tuose pokalbiuose ir susitikimuose, kokių su Tavimi, vėlgi, deja, niekada jau nebebus, bet mūsų mintyse prisiminimuose ar žodžiuose Tu būsi su mumis, ir mes Tavęs, Jurai, visada labai pasiilgsime.

 

Spalio mėnesio sveikinimas

astras2

 

Sveikinimas Mokytojų dienos proga

virziai-2

 

Rugsėjo mėnesio sveikinimas

rudeniniu-geliu-puokste2

 

Puslapis 1 iš 21

 Skyriaus pirmininkas

Vysniauskas

Arvydas Vyšniauskas

...............................................................

Dabar yra:

 03:02:34 
 2016  gruodžio  10d.  Šeštadienis 

Geriau būk paprastas ir garbingas, negu protingas ir melagis. (Sofoklis)

...............................................................

Elektrėnų sk. facebook'e

lsdpfacebook